- pragarinis
- 2 pragarìnis, -ė adj. (2) 1. SD247, N, [K] priklausantis, būdingas pragarui: Avys ... yra ... ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Viesulai verpetais suka, šalimais žalčių kariaunos pragarinį šokį šoka S.Čiurl. ║ skirtas pragarui: Turėjau tikrąją pragarìnę (kurioje rašoma apie pragarą) knygiukę Žg. 2. prk. nepaprastai smarkus, baisus, nepakeliamas: Kaitra buvo pragarinė rš. Karčemoje kilo pragarinis triukšmas LzP. 3. prk. labai ėdrus, rajus, nepasotinamas: Pragarìnė kumelė NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.